Gyvūno praradimas yra labai emocinga patirtis. Mūsų pūkuoti draugai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, siūlydami besąlygišką meilę ir draugystę. Sielvartas po jų netekties yra gilus ir dažnai prilygsta šeimos nario praradimui. Susidoroti su šia netektimi reikia naršyti per įvairias emocijas ir rasti būdų, kaip pagerbti jų atminimą. Čia yra išsamus vadovas, kaip sukurti sielvarto strategijas ir kaip susidoroti su gyvūno praradimu.
Savo sielvarto supratimas
Skausmas netekus augintinio dažnai neįvertinamas. Įprasta savęs klausti, kodėl taip skaudu netekti augintinio. Atminkite, kad augintiniai yra ne tik kompanionai; jie siūlo besąlygišką meilę, nepajudinamą lojalumą ir nuolatinį paguodos šaltinį. Dalinamės juoku, ašaromis, pasivaikščiojimais, glaustymais ir ramiomis draugystės akimirkomis. Taigi, kai jų nebėra, tai ne tik padaras, kurio pasiilgome, bet ir neatsiejama mūsų kasdienybės ir emocinio kraštovaizdžio dalis.
Štai kodėl naminio gyvūno praradimas yra toks svarbus:
Žmogaus ir gyvūno ryšys yra stiprus. Tai suteikia mums saugią erdvę emociniam pažeidžiamumui ir tikslo jausmui. Staigus mūsų augintinio nebuvimas sukuria tuštumą, kuri aidi toli už praleistų pasivaikščiojimų ar žaidimų. Mūsų augintiniai siūlo nepajudinamą priėmimą ir meilę. Prarasti šį nuolatinį meilės ir emocinės paramos šaltinį gali būti neįtikėtinai sunku. Žinojimas, kad mūsų augintiniai gyvena trumpiau nei mes, nesumažina netekties skausmo. Mes naršome visą gyvenimą su meile žinodami, kad jų laikas yra ribotas, tačiau tai, kas neišvengiama, vis tiek mus slegia.
Leiskite sau liūdėti dėl netekto augintinio
Sielvartas dėl augintinio netekties yra natūralus procesas, todėl svarbu pripažinti savo jausmus. Sielvartas pasireiškia įvairiais būdais ir gali apimti tokias stadijas kaip neigimas, pyktis, derybos, depresija ir priėmimas. Šie etapai nebūtinai vyksta tiesine progresija ir kiekvienam asmeniui gali skirtis intensyvumu ir trukme.
Pripažinkite savo augintinio praradimą
Sutikite, kad liūdėti dėl savo augintinio yra gerai. Jūsų liūdesys, vienatvė ir kaltė yra teisingi ir yra gydymo proceso dalis. Emocijų sutramdymas gali trukdyti pasveikti. Nebijokite verkti, rėkti į pagalvę ar užsirašyti savo jausmų.
Skirkite sau laiko
Gydymas nuo tokios netekties užtrunka. Neskubėkite per savo emocijas ir nejauskite spaudimo greitai „judėti toliau“. Jums nereikia laikytis savavališko tvarkaraščio. Būkite kantrūs sau, kai naršote savo emocijas. Atminkite, kad šiuo metu ieškoti pagalbos ir pasikliauti kitais yra gerai
Išreikškite savo emocijas
Leiskite sau verkti ir kalbėti apie savo augintinį. Pasidalykite istorijomis ir prisiminimais su draugais, šeima arba naminių gyvūnėlių praradimo palaikymo grupe. Atvirai kalbėti apie savo mylimą kompanioną gali būti neįtikėtinai katarsis.
Raskite palaikymą
Apsupkite save žmonėmis, kurie supranta ir gerbia jūsų sielvartą. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie naminių gyvūnėlių praradimo paramos grupės. Dalijimasis savo patirtimi su kitais, kurie patyrė panašių nuostolių, gali būti neįtikėtinai paguodžiantis ir patvirtinantis. Jei jūsų sielvartas jaučiasi didžiulis, kreipkitės pagalbos į terapeutą arba konsultantą, kuris specializuojasi naminių gyvūnėlių praradimo klausimais.
Gerbkite savo augintinio atminimą
Pagarba savo augintiniui yra prasmingas būdas pagerbti jo atminimą ir padėti pasveikti. Pasodinkite medį, sukurkite iškarpų albumą arba paaukokite labdaros organizacijai savo augintinio vardu. Tai išsaugo jų atminimą ir leidžia puoselėti bendrus ryšius. Toliau pateikiami keli būdai, kaip sukurti ilgalaikį paminklą savo augintiniui:
- Sukurkite prisiminimų knygą: surinkite savo augintinio nuotraukas, istorijas ir prisiminimus į iškarpų albumą. Tai gali pasitarnauti kaip apčiuopiamas priminimas apie džiaugsmingas akimirkas, kurias pasidalinote.
- Surengti atminimo pamaldas: nedidelė ceremonija gali suteikti uždarumo jausmą. Pakvieskite šeimą ir draugus pasidalinti prisiminimais ir švęsti savo augintinio gyvenimą.
- Pasodinkite medį arba sodą: pasodinti medį ar nedidelį sodą savo augintinio garbei gali būti gyva duoklė. Kiekvieną kartą, kai tai darote, galite prisiminti meilę ir laimę, kurią jūsų augintinis atnešė į jūsų gyvenimą.
- Atsiminimai: apsvarstykite galimybę pasilikti mėgstamą žaislą ar apykaklę arba sukurti antspaudo pėdsaką, kad prisimintumėte savo augintinį.
>>Peržiūrėkite naminių gyvūnėlių prekių pasirinkimą mūsų memorialinėje parduotuvėje
Raskite naujų veiksmų sekų
Naminiai gyvūnai dažnai tampa pagrindine mūsų kasdienybės dalimi. Prisitaikymas prie jų nebuvimo gali būti viena iš sunkiausių gedėjimo proceso dalių. Nors kai kurie koregavimai yra neišvengiami, pabandykite išlaikyti kasdienės rutinos aspektus, kurie gali suteikti normalumo jausmą. Susikurkite naujus įpročius ar ritualus, kad užpildytumėte tuštumą, kurią paliko jūsų augintinis. Tai gali apimti pasivaikščiojimą naujose vietose, pomėgius ar laiko skyrimą savęs priežiūrai.
Savanoriu
Apsvarstykite galimybę savanoriauti vietinėje gyvūnų prieglaudoje ar gelbėjimo organizacijoje. Pagalba kitiems gyvūnams gali suteikti tikslo jausmą ir būdą nukreipti savo meilę ir rūpestį.
Priimkite, kai būsite pasiruošę
Apsvarstykite galimybę priimti kitą augintinį, jei jaučiatės tam pasiruošęs. Svarbu įsitikinti, kad leidote sau pakankamai laiko liūdėti ir esate pasirengę atverti savo širdį naujam draugui. Nors niekas neatstos jūsų prarasto draugo, sutikę naują pūkuotą draugą, į jūsų gyvenimą gali sugrįžti džiaugsmas ir draugystė. Tačiau palaukite, kol būsite emociškai pasirengę šiam įsipareigojimui.
Pasirūpink savimi
Gedimo metu labai svarbu teikti pirmenybę savigarbai. Sielvartas gali pakenkti jūsų psichinei ir fizinei sveikatai. Žemiau pateikiami keli patarimai, kaip rūpintis savimi.
- Laikykitės sveikos rutinos: reguliarus valgymas, miegas ir mankšta padeda jūsų kūnui ir protui išlaikyti pusiausvyrą.
- Įsitraukite į atsipalaidavimo metodus: tokios praktikos kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas gali padėti valdyti stresą ir nerimą.
- Išreikškite save kūrybiškai: Rašymas, tapymas ar kita kūrybinė veikla gali būti gydomoji ir pasiūlyti jūsų emocijų išliejimą.
Apmąstykite obligaciją, kurią pasidalinote
Branginkite prisiminimus, kuriuos pasidalinote su savo augintiniu, ir pripažinkite jų teigiamą poveikį jūsų gyvenimui. Laikui bėgant netekties skausmas bus pakeistas dėkingumu už pasidalintas akimirkas.
Mokymasis susidoroti su augintinio praradimu yra labai asmeniška ir emocinga kelionė. Pripažindami savo sielvartą, ieškodami paramos, pagerbdami savo augintinio atminimą, prisitaikydami prie naujų rutinos ir rūpindamiesi savimi, galite rasti kelią į sveikimą. Atsiminkite, kad liūdėti yra gerai, o ryšys, kurį pasidalinote su savo augintiniu, visada užims ypatingą vietą jūsų širdyje.
Kaip susidoroti su gyvūno praradimu: dažnai užduodami klausimai
Kaip įveikti sielvartą praradus augintinį?
Nekyla abejonių: prarasti augintinį sunku! Pirmas dalykas, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad jums reikia suteikti sau pertrauką. Jūsų mylimas draugas buvo šeimos narys. Leiskite sau liūdėti. Kaip minėta straipsnyje, yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte įveikti sielvartą. Tai, kas jums tinka, priklausys nuo daugelio dalykų. Pasikalbėkite su žmonėmis, kurie supras, arba sukurs paminklą jūsų augintiniui. Visų pirma, rūpinkitės savimi. Jei jaučiate, kad sielvartas yra per didelis, kreipkitės į profesionalų pagalbą.
Kiek laiko trunka augintinio sielvartas?
Sielvarto grafiko nėra. Kiekvienas yra skirtingas. Kai kurie žmonės gana greitai grįžta į įprastą veiklą, o kiti užtrunka šiek tiek laiko. Yra tikimybė, kad išgyvensite kai kuriuos arba visus sielvarto etapus (https://www.funeralwise.com/grief/stages/). Suteikite sau laiko pasveikti ir nenurodykite sau dirbtinio termino, kad galėtumėte įveikti nuostolius.
Kodėl gyvūno praradimas taip skaudina?
Gyvūno praradimas gali būti tikrai traumuojanti patirtis. Jūs turėjote gilų ryšį su savo augintiniu, kuris dabar yra nutrūkęs. Turėkite omenyje, kad buvo atlikta daug tyrimų, susijusių su naminių gyvūnėlių praradimu, ir šie tyrimai rodo, kad skausmą dėl gyvūno praradimo jaučiame taip pat giliai, kaip ir praradę artimą žmogų. Skausmas gali būti net fizinis. Turime būti malonūs sau, kai reikia valdyti sielvartą. Negalite tiesiog spragtelėti pirštais ir baigti.
Ką daryti, kai miršta augintinis?
Nėra teisingo ar neteisingo metodo, kaip susidoroti su mylimo augintinio praradimu. Kiekviena situacija yra unikali, o kiekvieno poreikiai skirtingi. Tikimės, kad aukščiau pateiktas straipsnis padės jums sukurti strategijas, kaip susidoroti su jūsų augintinio praradimu. Daugeliui žmonių gali padėti pokalbis apie savo augintinį su žmonėmis, kurie pažinojo jūsų kompanioną. Kitiems yra naudinga sukurti memorialą. Nepriklausomai nuo to, kas jums labiausiai tinka, svarbu skirti sau laiko pasveikti. Gaukite pagalbos, jei jos reikia, ir būkite malonūs sau.
>>Sužinokite daugiau, kaip susidoroti su naminių gyvūnėlių praradimu
