Tyrimą finansavo Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism), vykdydamas projektą „Alkoholio kontrolės politikos įtakos sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vertinimas“.
Tyrimą atliko mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro (CAMH, Kanada) Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto vyriausiasis mokslininkas dr. Jurgenas Rehmas (Jürgen Rehm). Vakar, kaip pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), prestižiniame mokslo žurnale „Addiction“ paskelbti tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo rezultatai.
Nauja ekonominė analizė atskleidė, kad 2017 m. Lietuvoje padidinus alkoholio akcizą, buvo pasiekta didelė investicijų grąža ir reikšmingai pagerėjo visuomenės sveikatos rodikliai. Tai prieštarauja kritikų prognozėms dėl galimos ekonominės žalos ir suteikia svarbių įžvalgų kitoms šalims diskutuojant dėl alkoholio politikos.
„Alkoholio akcizų didinimas jau seniai laikomas viena efektyviausių priemonių visuomenės sveikatai gerinti, – sako LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vienas iš tyrimo vadovų dr. Mindaugas Štelemėkas. – Mūsų rezultatai rodo, kad tokios priemonės taip pat gali duoti reikšmingos ekonominės naudos, tiesiogiai paneigiant dažnus alkoholio pramonės teikiamus argumentus.“
Tyrime „2017 m. Lietuvoje padidinto alkoholio akcizo mokesčio grąžos analizė“ nustatyta, kad kiekvienas į mokesčio padidinimą investuotas 1 euras Lietuvai atnešė apie 420 eurų (vertinant 2023 m. kainomis) ekonominės grąžos. Tyrimo išvados parodo, kad alkoholio apmokestinimas gali būti itin veiksminga priemonė gelbstint gyvybes, mažinant sveikatos netolygumus ir stiprinant šalies ekonomiką.
Pažymėtina, jog 2017-aisiais Lietuva smarkiai padidino alkoholio akcizus: 112 proc. alui, 111 proc. vynui ir 23 proc. stipriesiems gėrimams. Tai lėmė vidutinius kainų padidėjimus atitinkamai 26 proc., 7 proc. ir 6 proc. Nepaisant prieš reformą kilusių prieštaringų nuomonių, rezultatai buvo labai palankūs.
Pagrindiniai rezultatai per pirmuosius metus po akcizo padidinimo 2017 m. kovą (vertinant 2023 m. kainomis): apie 35,3 mln. eurų sutaupyta dėl sumažėjusio produktyvumo praradimų, susijusio su ankstyvu mirtingumu, maždaug 3,8 mln. eurų sumažėjusios sveikatos priežiūros išlaidos,· sumažėjo sveikatos netolygumai tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių gyventojų grupių. žymiai sumažėjo bendras mirtingumas ir hospitalizacijų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius. Taip pat fiksuota daugiau kaip 100 mln. eurų papildomų pajamų į biudžetą, – 20 proc. padidėjimas ir reikšmingai nedidėjo nelegalaus alkoholio vartojimas.
Bendra šios politikos įgyvendinimo kaina Lietuvos valdžiai galėjo siekti apie 320 000 eurų, tad investicijų grąža buvo ypač didelė.
„Tai – vienas ryškiausių pavyzdžių pasaulyje, kai alkoholio politikos priemonės ne tik pagerino gyventojų sveikatą, bet ir buvo ekonomiškai naudingos, – sako dr. J. Rehmas. – Vyriausybės, siekiančios gerinti visuomenės sveikatą ir kartu stiprinti ekonomiką, turėtų rimtai apsvarstyti galimybę pasekti Lietuvos pavyzdžiu.“
